Kas svarbiausia po FILTER Baltijos energetikos konferencijos 2024
Baltijos energetikos konferencija 2024, kurios tema „Gyvenimas po pokyčių“ suvienijo energetikos lyderius ir inovacijų kūrėjus diskusijoms apie rytojaus energijos sprendimus. Renginyje buvo pristatyti modernūs saulės energijos, dujinių variklių, šilumos siurblių ir elektrodinių katilų sprendimai, atveriantys kelią tvaresnei energijos ateičiai.
Išmanios energijos vizija
Konferenciją atidaręs FILTER Group generalinis direktorius Egert Killing akcentavo atsinaujinančios energijos svarbą tvarios ateities kūrime bei investicijų į pažangias technologijas būtinybę. Jis pabrėžė šilumos akumuliacijos sprendimų reikšmę siekiant nulinės emisijos tikslų. Ši įžanginė kalba tapo pagrindu konstruktyvioms diskusijoms apie išmanaus energijos valdymo sprendimus, skirtus verslui ir galutiniams vartotojams.
„Privalome maksimaliai išnaudoti kiekvieną molekulę, kiekvieną kilovatą ir kiekvieną kubinį metrą, kol tai dar negrįžo atgal į aplinką.”
Egert Killing, FILTER Group generalinis direktorius
Sužinokite daugiau apie išmaniąją pramonę ir išmaniąsias gamyklas
Pokyčius varanti jėga – dujiniai varikliai atsinaujinančios energijos rinkoje
Savo pranešime dr. Klaus Payrhuber, INNIO Jenbacher strateginės plėtros vadovas, pristatė, kaip dujiniai varikliai tampa svarbia grandimi derinant nepastovius atsinaujinančius energijos šaltinius. „Jenbacher“ didelio efektyvumo varikliai leidžia kurti lanksčias energijos sistemas — nuo kogeneracijos iki mikro tinklų — o naujos kartos, vandeniliui parengtos technologijos padeda spartinti žalesnės energetikos perėjimą ir stiprinti tinklų atsparumą visame pasaulyje. Dr. Payrhuber taip pat pabrėžė augantį šilumos siurblių ir mikro tinklų vaidmenį elektrifikuojant Europos šildymo sektorių, ragindamas naudoti tarpusavyje derančius energijos sprendimus.
„Šilumos siurbliai ir CHP technologijos, esant vienodam energijos įnašui, gali generuoti didesnį šilumos kiekį, taip parodant, jog šios technologijos tarpusavyje nekonkuruoja, bet veikia kaip papildančios sistemos.”
Dr. Klaus Payrhuber, INNIO Jenbacher strateginės produktų plėtros vadovas
Jis taip pat apibūdino, kaip inovatyvūs „Jenbacher“ dujiniai varikliai padeda įgyvendinti ES iniciatyvą „Fit for 55“, reikšmingai mažindami CO₂ emisijas, ir pabrėžė didelį dėmesį greito paleidimo, lanksčioms jėgainėms, kurios tampa vis svarbesnės tinklo stabilumui, atsinaujinančių energijos šaltinių sezoninių svyravimų akivaizdoje.
Sužinokite daugiau apie INNIO Jenbacher dujinius variklius
Švari energija tvariai ateičiai – saulės kolektorių potencialas
VIESSMANN tarptautinių projektų vadovo Martin Pejstrup pranešimas pabrėžė didelio masto saulės šilumos sistemų galimybes centralizuoto šilumos tiekimo srityje. Visame pasaulyje „Viessmann“ įdiegė daugiau kaip 150 saulės šilumos įrenginių, kurie suteikia ekonomiškus, patikimus ir ilgaamžius sprendimus savivaldybių bei pramonės šilumos poreikiams. Saulės šiluminė energija – tai saugi, patikrinta ir tvari alternatyva, prisidedanti prie stabilios, CO₂ neutralios gamybos ir mažinanti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Atsižvelgdamas į didelę Danijos patirtį, Martin išskyrė saulės šilumos sistemų paprastumą, ekonomiškumą ir žemės panaudojimo efektyvumą, lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Jis taip pat pabrėžė, kad saulės šilumos ir biomasės derinimas leidžia sezonui išjungti biomasės katilus, taip prailginant jų eksploatacijos laiką ir gerinant bendrą efektyvumą.
„Biomasė ir saulės šiluma nėra konkurentės — jos veikia sinergiškai.”
VIESSMANN tarptautinių projektų vadovas Martin Pejstrup
Atvejo analizė: didelės apimties saulės šilumos projektas „Salaspils Siltums“ įmonėje
„Salaspils Siltums“ generalinė direktorė Ina Bērziņa‑Veita pristatė Latvijos projektą, kuriame įmonė integravo didelio masto saulės kolektorių lauką į biomasės šildymo sistemą. 23 220 m² ploto įrenginys kasmet pagamina 12 GWh energijos, užtikrindamas 25 % miestui reikalingos šilumos ir kartu sumažindamas išmetamo CO₂ kiekį bei stabilizuodamas šilumos kainas. Per pirmuosius penkerius eksploatavimo metus projektas atnešė 2,8 mln. eurų finansinę naudą, lyginant su gamtinių dujų naudojimu.
“Per šiuos penkerius metus sutaupėme 2,8 mln. eurų.”
Akcentavo Ina Bērziņa‑Veita, pabrėždama reikšmingą ekonominį šio atsinaujinančios energetikos projekto efektą.
Plačiau apie saulės šilumos centralizuoto šildymo elektrinę Latvijoje
Ateities šildymo sprendimai: elektrodiniai katilai — greiti, efektyvūs ir tvarūs
PARAT Halvorsen pardavimų inžinierius Håkon Skogseide pristatė aukštos įtampos elektrodinius katilus, pabrėždamas jų svarbą tinklo dažnio reguliavime, ypač atsinaujinančios energetikos kontekste. Pasak jo, šie katilai pasižymi išskirtiniu efektyvumu ir puikiai tinka integruoti į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas.
“Elektrodinio katilo šiluminis efektyvumas siekia apie 99,9 %. Tikrasis energijos perdavimas iš aukštos įtampos į šildomą vandenį yra 100 %.”
Skogseide paaiškino, kad energijos nuostoliai yra praktiškai neegzistuojantys ir apsiriboja tik minimaliu izoliacijos terminiu nuostoliu.
Beveik tobulas efektyvumas kartu su galimybe pasiekti nominalią galią per maždaug 30 sekundžių užtikrina greitą reakciją į tinklo dažnio pokyčius. Toks techninis pranašumas yra itin svarbus dabartinei energetikos sistemai, kurioje didėja nepastovių atsinaujinančių šaltinių svoris. Elektrodiniai katilai leidžia kaupti energiją esant žemoms kainoms ir naudoti ją piko metu, taip sudarydami ekonomišką ir tvarią energetinę strategiją.
Plačiau apie aukštos įtampos elektrodinius karšto vandens ir garo katilus
Šilumos siurblių transformacija – centralizuoto šildymo sistemų optimizavimas integruojant pramonės atliekinių šilumos srautus
FILTER energetinių sprendimų pardavimų inžinierius Oleksii Kokosha pristatė pažangios pramoninių šilumos siurblių technologijos taikymą esamų energijos sistemų papildymui, ypač pramoniniuose procesuose, siekiant didesnio energinio efektyvumo ir mažesnių CO₂ emisijų. Oleksii pažymėjo, kad šilumos siurbliai nėra konkurencinė technologija elektrodiniams katilams ar kogeneracijai, o greičiau sinerginis elementas, ypač tinkamas žemos temperatūros atliekinės šilumos panaudojimui. Sprendimo kūrimo procesas prasideda nuo detalaus objekto tyrimo, kurio metu įvertinamas atliekinės šilumos potencialas, o vėliau parengiama individuali koncepcinė integravimo schema, apjungianti tinkamiausias technologijas.
„Šilumos siurbliai sparčiai tampa vienu iš populiariausių sprendimų pramonėje — jie didina efektyvumą, mažina CO₂ emisijas ir prisideda prie tvaresnio įmonės įvaizdžio.„
Pastebėjo Oleksii Kokosha, pabrėždamas augantį šios technologijos poreikį.
FILTER siūlomi pažangūs šilumos siurbliai, su automatizavimo ir skaitmeninės priežiūros funkcijomis, gali išgauti aukštas temperatūras — iki 120 °C. Tai leidžia juos universaliai naudoti tiek šildymui, tiek vėsinimui įvairiose industrijose. Tokia integracija užtikrina, kad energijos sprendimai būtų maksimaliai ekonomiški, efektyvūs ir padėtų įmonėms pasiekti tvarumo tikslus.
Sužinokite daugiau apie energijos susigrąžinimo sprendimus
Rīgas Siltums šilumos siurblių technologija: nuo diegimo iki realios naudos
Rigas Siltums kogeneracijos stoties vadovas Kalvis Kalniņš pristatė, kaip įmonė pasitelkia dūmų dujų šilumos siurblius siekdama didesnio centralizuoto šildymo efektyvumo Rygoje. Ši technologija leido įvairinti energijos šaltinius, padidinti sistemos efektyvumą ir padidinti atsinaujinančios energijos gamybą. Pasak K. Kalniņšo, nuo sistemos paleidimo efektyvumas padidėjo 4,25 %, o tai suteikia reikšmingų kuro sutaupymų ir mažesnį emisijų kiekį.
„Kalbant medžio skiedrų apimtimis, tai prilygsta maždaug dešimčiai tonų skiedrų kasdien — ir visa tai gauname tarsi už dyką.„
pažymėjo K. Kalniņš, pabrėždamas finansinę ir ekologinę naudos reikšmę.
Per pirmuosius penkis technologijos naudojimo mėnesius buvo susigrąžinta 5 700 MWh energijos — tai prilygsta vidutinio metinio saulės parko gamybai ir rodo reikšmingą šilumos siurblių naudą tvariems centralizuoto šildymo sprendimams.
Bendromis pastangomis – į žalią ateitį
2024 m. FILTER Baltijos energetikos konferencija išryškino svarbiausias diskusijas ir realius pavyzdžius, įrodančius, kaip atsinaujinančios energijos technologijos keičia energetikos sektorių. Nuo didelio masto saulės šilumos projektų iki elektrodinių katilų ir šilumos siurblių integracijos — pramonė greitai prisitaiko prie tvarumo reikalavimų. Baltijos šalys ir toliau pirmauja žaliosios energijos srityje, o šios inovacijos taps esminiu žingsniu kuriant tvarią, žalesnę ateitį.
